Atslūgus šventės pasiruošimo darbų įtampai, nutilus svečių šurmuliui, bevystant šventinėms puokštėms, atsiranda laiko ir noro vėl prisiminti „Žiburio“ 100-ojo gimtadienio šventę, ramiai pasidžiaugti gražiais šventės svečių atsiliepimais, savo mokiniais ir kolegomis, sukūrusiais šią šventę.
   O diena išties buvo įspūdinga. Ją pradėjome šventine pamoka J. Lingio parke, nes čia mūsų gimnazijos pradžia: čia stovėjo pirmasis gimnazijos pastatas (buvusio pastato kontūrus pavaizdavo mūsų mokiniai), čia augo gimnazistų rankomis pasodintas sodas, čia bučinių kalnelis. Gimnazijos vietą žymi prieš dvidešimt metų pasodintas jau ūgtelėjęs gimnazijos atkūrimo ąžuoliukas, o dabar jau ir dar vienas, pasodintas dabartinių gimnazistų ir direktorės rankomis, gimnazijos šimtmečio gimtadieniui. Čia gimnaziją baigė lietuvių liaudies šokio tėvu laikomas choreografas J.Lingys, todėl šventinė pamoka ir buvo šokio pamoka. Ją ruošė ir vedė mokytojos A.Žemaitenė, Ž.Pratusevičienė, V.Venienė,  L.Saunorienė. Mokiniai ir mokytojai sukosi šokio „Malūnėlis“ sūkuryje, vėliau šokio kompozicijoje pagal Jurgos Šeduikytės dainą. Pamokos pabaigoje apjuosėme parką rankų grandine. Labai džiaugėmės į parką susirinkusiu gausiu gimnazijoje dirbusių mokytojų būriu.
    Šventinę dieną paminėjome ir Šv. Mišiomis Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Tai simbolinis aktas – juk būtent kunigai 1918 metais inicijavo gimnazijos kūrimą, kai sąlygos tokiam darbui mūsų krašte buvo itin sudėtingos. Šv. Mišias aukojo buvę mokyklos auklėtiniai kun. Artūras Kazlauskas ir kun. Darius Vasiliauskas. Skaitinį skaitė direktorė Jūratė Mozūraitienė, o bendrą maldą - Naglis Gudiškis ir Asta Urbaitienė, atnašas nešė mokytojai Rimantas Navickas ir Raimonda Navickienė. Gimnazijos merginas ir mokytojas giedoti paruošė vargonininkė Birutė Gurskienė. Po Šv. Mišių šventinė eisena pasipuošusi gimnazijos vėliava, balionais, vėliavėlėmis sparčiai atžingsniavo iki dabartinės gimnazijos. Nuotaikos nesugadino net pavasario lietus.
   Šventės kulminacija – renginys „Mes čia kartu“ gimnazijos aktų salėje. Norėjome ir svečiams, ir „Žiburio“ bendruomenei priminti gimnazijos istoriją, pasidžiaugti mūsų buvusiais ir esamais mokiniais ir kolegomis bei jų darbais. Šventės leitmotyvas „Kai aš buvau....“, o pasirinktas formatas – gimnazijos dienoraštis. Per gimnazistų rankas keliavusi gimnazijos vėliava pagaliau pasiekė gimnazijos mokinių prezidento Andriejaus rankas ir papuošė sceną bei davė renginio startą. Šventę pradėjo dramistai (vadovė V. Meškaitienė) – jų sakomi tekstai rašyti įvairių klasių mūsų mokinių, todėl išsakytos mintys, tikros ir nuoširdžios, pasiekė žiūrovų širdį. Vėliau scenoje gimnazijos direktorės J. Mozūraitienės kalbėjimą keitė Švietimo ir mokslo ministerijos, Šakių rajono savivaldybės ir tarybos atstovų, Seimo nario K. Smirnovo, buvusių mokytojų J. Zybertienės, O. Jasinskienės ir buvusių  ir esamų mokinių prisiminimai, sveikinimai, palinkėjimai. Šventiniai numeriai taip pat nepaliko abejingų – ypač daug ovacijų sulaukė „senieji“ šokėjai, repetavę savo šokį gerą mėnesį. Scenoje sukosi „Pynės“ šokėjai (vadovė V. Venienė), dainavo choras ir merginų ansamblis (vadovė D. Marinaitienė), grojo jaunieji orkestrantai (vadovas E. Martinaitis), kvapą gniaužė cirko artistų pasirodymas (vadovai Itana ir Raimundas Januševičiai). Šventę režisavo ir ruošė O. Vasiliauskaitė, R. Bublaitienė, V. Valuntienė. Scenografija ir parodomis rūpinosi mokytojai Audronė ir Algimantas Vorevičiai, l. Rūgytė. Dėkojame visiems mokytojams, mokiniams ir šventės rėmėjams, kad šventė pavyko, džiugino, subūrė, sušildė.
    Gimnazijos dienoraštį toliau rašome mes, čia atskubantys kiekvieną rytą. Tegul praėjusios šventės palikti pėdsakai neleidžia paskęsti kasdienybės smulkmenose, kelia ūpą kurti, ugdyti, džiaugtis.