Kamilės Indriūnaitės laiškas tarptautinio jaunimo epistolinio rašinio konkursui
2021-02-20
Gelg@udiškis, Lietuv@
2029m. s@usio 23d.
Sveik@s, Brol@u,
pagali@u po tiek metų g@liu su T@vimi susisiekti, nors g@l ir negreit@i g@usi mano l@išką. Vos tik sužinoj@u @pie interneto ryšį, išk@rt skubu T@u p@r@šyti. K@ip T@u sek@si Mėnulyje? Kaip prisit@ikei? @r gyvenim@s ten l@b@i skiri@si nuo gyvenimo Žemėje? Tikiuosi, jog T@u visk@s ger@i n@ujoje @plinkoje, netrūkst@ bendr@vimo, juk nors ir esi be šeimos, ten yr@ d@ug žmonių, išvykusių k@rtu.
K@i tik išvykote su pirmąj@ ekspedicij@, p@s mus pr@sidėjo k@r@ntin@s. Covid-19 nuo p@t pr@džių griovė l@isvą ir sm@gų žmonių gyvenimą. D@b@r g@lvoju, k@d Jums p@sisekė. Nors ir teko gr@udži@i su mumis vis@is @tsisveikinti, bet Mėnulyje gyveni be k@r@ntinų ir virusų, o d@b@r d@r ir su vis@is gyvenimo m@lonum@is. Vis sk@it@u pr@nešimus iš Mėnulio, todėl ger@i žin@u, k@d ten kyl@ n@ujos gyvenvietės, k@d turite visus p@togumus, kuri@is k@žk@d@ mėg@vomės ir mes: l@nkotės kino te@truose, k@vinėse... Ties@, d@r ne tiek d@ug jų yra pirm@j@me Mėnulio miestelyje, bet užt@t nev@ržo jokie dr@udim@i. Jūs nuskridote į Mėnulį, k@ip s@vo romane r@šė Žiulis Vern@s, Jūs st@tote naują miestą, k@ip k@žk@d@ sv@jojo Osk@r@s Mil@šius P@ryžiuje. Tik @ts@rgi@i, nenuniokokite Mėnulio t@ip, k@ip žmonės nuniokojo Žemę, Mūsų Žemę...
@r @tsimeni, k@ip gr@žu Žemėje buvo mūsų v@ikystėje, koki@is r@usv@i mėlyn@is s@ulėlydži@is b@igd@vosi v@k@r@i, kokie krištolini@i lietūs @tg@ivind@vo miškus ir sodus, k@ip mėlynuod@vo žibutės p@v@s@rį, o rudenį po kojomis čežėd@vo sp@lvoti medžių l@p@i. Žiemą be jokių k@ukių švilpd@vom nuo k@lniukų, o v@s@rom n@rdydavom ežeruose. Bet greit@i viso to nebeliko. Pr@monė, v@rtojim@s, nep@g@rba g@mt@i sun@ikino mūsų gr@žų ir puikų p@s@ulį. Pr@sidėjo nesib@igi@ntis k@r@ntin@s...
Su pirmuoju virusu žmonij@ susidorojo g@n@ greit@i. Po T@vo išvykimo pr@ėjus met@ms, p@slapting@sis Covid-19 @tsir@do Kinijoje, o j@u po kelių mėnesių buvo stipri@i ,,įsisi@utęs“ vis@me p@s@ulyje. Nuo devintos kl@sės išėj@u mokytis į gimn@ziją, bet po dviejų mėnesių pr@sidėjo nuotolinis mokym@s ir nesibaigiantis sėdėjimas namuose. Sport@s tikri@usi@i nukentėjo l@bi@usi@i. M@no kūn@s ne@tpažįst@m@i p@sikeitė. Iš tvirtos š@ulės t@p@u plonute merg@ite, kuri d@žn@i n@ktimis nemieg@, kuri @tsikėlusi pirmi@usiai puol@ prie kompiuterio, užmiršusi p@žvelgti pro l@ngą – juk vis tiek į l@uką eiti nereiki@. Iširo Šaulių sąjunga, ginkl@i k@žkur guli neužt@isyti, nesk@mb@ kuop@ ,,Kelt“ ir darnios mūsų sk@nduotės, nebežygiuoj@m išdidži@i su kerz@is... J@u nebežin@u, @r ginklą r@nkose nul@ikyči@u. D@b@r @š mergaitė, liūdn@i žvelgi@nti pro l@ngą. Kompiuteris iš dr@ugo, kuris p@dėd@vo p@ilsėti nuo mokslų, suteikd@vo m@lonumo, t@po tiesiog priešu, į kurį j@u nesinorėjo žiūrėti. Vis dėlto jis t@po p@grindine mokymosi priemone, be kompiuterio ,,k@ip be rankų“, o gal ir kojų, @kių, širdies.... @ps@uginės k@ukės visur ir vis@d@, su dr@ug@is susitikti - didži@usi@ šventė, bet reiki@ gauti leidimą. Ar p@tikėsi, k@d visiems kilo nere@lus nor@s grįžti į mokyklą, vėliau be g@lo norėjome studijuoti ir gyventi nors ir bendr@bučio kamputyje, bet.... Net ir studijos bėg@ prie kompiuterio... K@sdien didėj@ntys susirgusiųjų sk@iči@i vis l@bi@u gąsdino visą žmoniją, j@u @trodė, k@d @tein@ p@s@ulio p@b@ig@... 2020 met@is pr@dėta kurti v@kcin@ nuo Covid-19 viruso, o j@u 2021m. imt@si skub@us žmonių v@kcin@vimo. 2021m. g@le - 2022m. pr@džioje virus@s lyg ir ,,mirė“. Gyvenim@s p@m@žu @tsig@vo, vėl grįžome į mokykl@s, į d@rbus, spėjome net keletą koncertų p@žiūrėti, išvykome su kl@se į ekskursiją... Sugrįžim@s į įpr@sto gyvenimo vėžes truko m@žd@ug pusę metų. Ir vėl n@uj@s virus@s, ir vėl n@uj@s k@r@ntin@s. P@s@ulyje vėl visk@s k@ip įpr@st@i, tik t@s įpr@stum@s j@u k@r@ntininis. D@b@r kur k@s d@ugi@u k@lbų @pie Mėnulį. T@s ,,d@ng@us blyn@s“ visiems @trodo t@rsi išsigelbėjimo viet@, į kurią p@teks išrinktieji. R@šom@, k@d ten bus visk@s @pg@lvot@ ir tobul@, k@ip ir d@b@r j@me @tsir@dęs interneto ryšys t@rp visų žmonijos p@sieki@mų pl@netų ir jų p@lydovų...
L@b@i l@ukiu, k@d@ p@b@igsiu studij@s ir g@lėsiu @tvykti p@s T@ve, Brol@u. Juk tik dėl T@vęs p@sirink@u studijuoti kosmologiją. @š d@b@r @pie t@i tik ir g@liu g@lvoti, ši mintis niek@ip m@nęs nep@liek@. P@r@šyk m@n, Brol@u, l@uksiu T@vo l@iško k@ip nieko kito. Brol@u, l@b@i T@vęs p@siilg@u, l@bi@u nei visų dr@ugų... @r d@r p@meni Mūsų ilgesio ženklą? Jis yr@ @... @r įsitikin@i, k@ip @š T@vęs p@siilg@u? Tikiuosi greit@i susitiksime, m@no Brol@u...
Susit@rkim, kai bus piln@tis, @bu sp@uskim @@@. Šit@ip susižinosime.
Sesė
K@milė