1c klasė rašė bendrą laišką Prezidento inicijuotam konkursui ,,Laiškas istorijai".
Kadangi rašė visa 1c klasė, pasklidusi po visą Šakių rajoną, tai siuntė ne rašytinį, bet elektroninį laišką Vincui Kudirkai.

    Sveiki, Vincai Kudirka,

    Jums rašo Šakių „Žiburio“ gimnazijos 1c klasės mokiniai. Mes Jus aplankėme rugsėjo mėnesį, kai visa klasė kartu per klasės valandėlę išsiruošėme į ekskursiją po Šakius. Kadangi gimnazijoje mes visi naujokai, mūsų klasės auklėtoja ir kartu gidė Danutė pakvietė į ekskursiją po Šakius. Pirmiausia ir nuvedė pas Jus, papasakojo Jūsų gyvenimo istoriją bei žygdarbius. Mums didelį įspūdį paliko tai, kad niekada nenuleidote rankų, net pašalintas iš Varšuvos universiteto radote būdą ten grįžti. Savo gražia rašysena sužavėjote patį Rusijos carą ir jis įsakė leisti baigti medicinos studijas. Varšuvoje Jūs susivokėte lietuviu esąs ir pradėjote redaguoti pirmąjį laikraščio numerį „Varpas“. Nuostabu tai, kad leidote ne tik laikraštį, bet rašėte eilėraščius, satyras, straipsnius, parašėte visai šaliai žinomą ,,Tautišką giesmę“, taip pat pats sukūrėte ir muziką. Besiklausydami auklėtojos pasakojimų, sužinojome, kad Šakiai Jums buvo gerai pažįstami, čia pradėjote dirbti gydytoju. Šakiečiai mena, kad buvote geros širdies žmogus. Rašydamas pacientams receptus, dar ir pinigų duodavote tiems, kurie norėjo gydytis ir gyventi sveiki, bet neišgalėjo įsigyti vaistų. Jūsų gerumas beribis. Kažkada šis miestas buvo Jūsų namai, Jūs čia gelbėjote žmonėms gyvybes, nors pats savęs išgelbėti negalėjote. Jus užklupo siaubinga liga, tuo laiku iš džiovos nasrų išsikapstyti buvo neįmanoma. Jūs stiprus žmogus, nes net ir sirgdamas sugebėdavote pakilti iš lovos, rūpintis laikraščio reikalais, rašyti. Jei ne Jūs, kažin ar kalbėtume lietuviškai.
   Jūs tapote pavyzdžiu ir jaunesniems mūsų karšto jaunuoliams, kurie mokėsi toje pačioje Marijampolės gimnazijoje ir 1918 metais drąsiai pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Galime didžiuotis, kad iš Šakių krašto kilo net trys dideli vyrai, ėję Jūsų pėdomis: Saliamonas Banaitis, Justinas Staugaitis ir Jonas Vailokaitis. Jiems visiems stovi paminklas prie Šakių savivaldybės. Tai tarsi trys pamatiniai akmenys, ant kurių parašus padėjo šie dideli savo dvasia vyrai. Auklėtojai pasakojant, atkreipėme dėmesį į Justiną Staugaitį.1866 metais nuošaliame Tupikų kaime ūkininkų šeimoje gimęs, pirmą kartą mokslo šaknų Justinas paragavo namie. Paskui, pabaigęs Naumiesčio mokyklą, jis pasekė Jūsų pėdomis ir stojo į Marijampolės gimnaziją. Vėliau mokėsi Seinų kunigų seminarijoje.  Įgijęs patirties Lenkijoje, 1905 metais grįžo į Lietuvą ir organizavo katalikiškąją „Žiburio“ draugiją, kurios pirminis tikslas buvo lietuviškų bibliotekų, mokyklų bei kitų socialinių įstaigų steigimas. Dėl šios draugijos veiklos dabar mūsų klasė turi galimybę mokytis ,,Žiburio“ gimnazijoje. Tik Jūs galite įsivaizduoti, kad vos paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, dar vykstant kovoms, Justinas Staugaitis rūpinasi, kad Šakiuose būtų įsteigta gimnazija, kas zanavykų vaikams nereiktų važiuoti toli nuo namų. Mums džiugu žinoti, kad prie mūsų ,,Žiburio“ gimimo prisidėjo tokia asmenybė.
    Ne veltui po Antrojo pasaulinio karo prasidėjus rezistentų kovoms keletas jaunuolių parodė, kad ne visi bijo sovietinio režimo, kad yra žmonių, kurie prisimena Jūsų idėjas, gerbia Justino Staugaičio ir kitų signatarų darbus. 1952-aisiais Vasario 16-ąją patriotinių jausmų vedama grupelė Šakių gimnazijos moksleivių iškėlė laisvos  Lietuvos trispalvę vėliavą ant Šakių miesto vandentiekio bokšto. Laikai buvo neramūs: kariuomenės daliniai šukavo miškus, medžiodami mūsų partizanus kaip žvėris, į Rytus vis dar nepaliaujamai ritosi traukinių ešelonai su tremtiniais. Vis dėlto saujelė gimnazistų nepabijojo skaudžiai nukentėti, buvo kupini patriotiškų jausmų ir jaunatviško noro rizikuoti. Už per didelę meilę ir patriotizmą aštuoni pateko už Šiaurės poliarinio rato: A. Staniulis – į Murmansko, E. Baltrušaitytė – į Intos, V. Tirlikas, P. Būčys, B. Pašiūnas, A. Karalius, O. Vinterytė ir D. Baukytė – į Norilsko speclagerius. E. Grybinaitė, P. Jakaitis vargo prie Karagandos esančiuose lageriuose, K. Valaitis liko Šilutėje. Iš vienuoliktos klasės įkandin „liaudies priešų“ dar pašalino B. Kumetaitytę, Č. Gudaitytę ir A. Lingytę, kurios nešė maistą į Šakių saugumą sulaikytiems klasės draugams. Pašalino be teisės toliau mokytis už „banditų“ rėmimą. O jie buvo tik vaikai, kuriems dar visas gyvenimas buvo prieš akis.
    Jūsų, signatarų ir pokario metų gimnazistų pagerbti dabartiniai ,,žiburiečiai“ kasmet Vasario 16 - tą dieną pasklinda po Šakius, nešdami rankose trispalves vėliavas. Tik šiemet, gyvendami karantino sąlygomis,  negalėjome būti kartu su visa klase ir pagerbti laisvės karių – Jūsų. Bet net ir mokydamiesi nuotoliniu būdu, vis vien nepamirštame valstybės, dėl kurios Jūs paaukojote visą savo gyvenimą, šventės. ,,Žiburiečiai“ šiemet sugalvojo Vasario 16-ąją švęsti aplankydami svarbių Lietuvai žmonių, partizanų, kovotojų paminklus. Liūdna, kad negalėjome keliauti visi kartu, teko paminklus aplankyti vieniems arba mažomis grupelėmis, tačiau mes vis tiek dalyvavome paminėjime. Kadangi esame susirinkę į gimnaziją net iš aštuonių mokyklų, pasiskirstę aplankėme daugybę paminklų visame rajone. Ilguvoje aplankėme Jono Kriaučiūno, žmogaus, kuris daug prisidėjo prie lietuviškos spaudos ir išleido S. Daukanto knygą „Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje“, Petro Armino „Raštus“, „Iš lietuvių ir lenkų santykių“ ir parašė atsiminimų knygą „Mano praeities vaizdeliai“, medinį stogastulpį. Griškabūdyje aplankėme Jono Jablonskio, kalbininko ir bendrinės lietuvių kalbos normintojo,   paminklą. Juk prisimenate savo geriausią draugą, su kuriuo kartu mokėtės Marijampolės gimnazijoje. Nors jis išvyko studijuoti į Maskvą, o Jūs į Varšuvą, bet išlikote tikrais draugais. Juk Jūs net tapote garsiojo kalbininko dukters krikštatėviu. Slavikuose aplankytas Nepriklausomybės kovų paminklas. Gelgaudiškyje mūsų klasės jaunosios šaulės aplankė partizanų, laisvės kovotojų paminklus bei šaulių namą, kur neseniai atidengta atminimo lenta, kuri skirta paminėti pirmajam šaulių būriui Lietuvoje ir Lietuvos Šaulių sąjungos šimtmečiui. Šakiuose gyvenantys klasės draugai nuėjo prie signatarų, prie Jūsų paminklo ir prie kariljono, kur skamba 24 varpeliai, primindami Jūsų laikraštį ,,Varpas“ ir Jūsų kvietimą dirbti ,,ne dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto“.
    Kai atsiuntėme nuotraukas iš visos Zanavykijos kampelių ir kai skambant Lietuvos himnui pirmąkart pažiūrėjome sukurtą filmuką, net šiurpuliai per kūną ėjo. Mes dar kartą patvirtinome, kad mylime savo tėvynę. Visai nesvarbu, kad karantinas, kad šalta žiema, mūsų širdys plevėsuoja kartu su trispalve. Norėtume padėkoti visiems, kurie kovojo dėl Lietuvos, dėl jos laisvės, dėl lietuviško žodžio, dėl lietuviško rašto. Ačiū už tai, jog dabar galime gyventi laisvoje Lietuvoje, turime savo kalbą, raštą. Ačiū už tai, jog turime savo Lietuvą, savo brangią tėvynę...
    Siunčiame Jums nuotraukų ir tikimės po karantino susitikti Vilniuje. Būtinai Jus aplankysime, paskui pasisveikinsime su Jonu Basanavičiumi, apžiūrėsime Signatarų namus ir Prezidentūrą. Norėtume pamatyti ir patį Prezidentą. Jis lankėsi mūsų Šakių ,,Žiburio“ gimnazijoje, bet mes nesimokėme, todėl negalėjome susitikti ir pagarbiai pasisveikinti.

 

Šakių ,,Žiburio“ gimnazijos 1c klasės  28 mokiniai ir auklėtoja
Balsaitytė Skaiva
Baltrušaitis Martynas
Čereškevičius Jonas
Dankšaitė Aurėja
Drešeris Dominykas Ignas
Dumbliauskaitė Viktorija
Duoba Jokūbas
Indriūnaitė Kamilė
Jociūtė Klaudija
Juškaitė Gabija
Krankauskaitė Akvilė
Lekavičiūtė Ugnė
Maslenskis Ernestas
Matusevičiūtė Samanta
Mikštaitė Rugilė
Pavalkis Mykolas
Ralys Povilas
Rekešiūtė Gustė
Sederevičiūtė Emilija
Skeisgiela Adomas
Stonkus Salvijus