Sunku tinkamai rinkti žodžius žmonėms, kurių dėka šiandien esu čia. Esu laisva. Jūsų šešėliai dar ir šiandien dengia mūsų tautos žemę. Gimusi jau laisvoje Lietuvoje, neįsivaizduoju, ką reiškia gyventi kitaip, tačiau įsivaizduoju, dėl ko su tokiu ryžtu žengėte į mūšio lauką. Žvakės, degančios Jūsų dieną, man asocijuojasi su ta ugnimi, kuri ruseno širdyse tuo metu, kai žiūrėdami priešams į akis skandavote žodį „Lietuva”. 30 metų laisvės. 30 metų nerūpestingumo. 30 metų laisvos, nesuvaržytos gimtosios kalbos. Jūsų meilė mūsų kraštui tik dar kartą įrodė, koks stiprus laisvės troškimas gyvena lietuvių širdyse. Priešai suprato, jog vienybė ir brolybė šioje šalyje yra gyva, jog ji — mūsų svarbiausias ginklas, jog noras kvėpuoti laisvai yra svarbiau už gyvybę. Mūsų seneliai, tėvai, mes ir mūsų vaikai visada prisimins, jog istorijoje buvo diena, kai kraujas liejosi ne iš pykčio, bet iš beribės meilės. Iš tikėjimo. Iš vilties. Mes nebūsime pajėgūs Jums visiems atsidėkoti, bet pajautę, kaip mūsų širdys virpa pamačius gražiausias šalies vietas, išgirdę, kaip garsiai chorai traukia lietuvių liaudies dainas per Dainų šventes ar pamatę, kaip susikabinę rankomis žmonės šoka tautinius šokius, prisiminsime laisvę, prisiminsime Jus. Jūs apsaugojot viską, ką mūsų šalis kūrė tiek metų, dėl ko meldėsi žmonės priespaudoje, dėl ko į karo lauką eidavo kareiviai. Galime laisvai kalbėti, rašyti, reikšti savo mintis gimtąja lietuvių kalba. Sunku įsivaizduoti, jog galėjo viso šito ir nebūti. Stiprybė ir drąsa, kurią parodėt tą lemtingąją 1991 metų Sausio 13-ąją, dar ilgai gyvens mumyse, dar ilgai nerims mūsų širdys išgirdus šią datą. Jūs leidote suprasti, jog lietuvis lietuviui bėdoje pagelbės, jog mums nėra ko bijoti, kai turime tokią tautą, jog visi esame lyg kumštis, kai esame kartu. Dabar laisvę puoselėti ir ginti turime taip, kaip Jūs. Jūs mums visiems esate pavyzdys. Ir jei prireiks, dėl savo krašto taip pat stosime į kovą, su savimi turėdami tik laisvės troškimą ir meilę. Be Jūsų, nebūtų mūsų. Laisvės karta Jums taria AČIŪ!